0718.jpg
2017 m. rugpjūčio 23 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Gydo ne direktoriai...
Romualda Suslavičienė
2016-12-02

Viena karščiausių diskusijų, įsiplieskusių tarp rajono politikų – Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties likimas.

Vasario mėnesį baigiasi įstatymų leistinas terminas, leidžiantis įstaigai vadovauti laikinam direktoriui. Tolesni sprendimo būdai du: arba skelbti viešą konkursą pastovaus direktoriaus pareigoms užimti, arba Greitosios medicinos pagalbos stotį prijungti prie kitos gydymo įstaigos.

Antrojo varianto šalininkai mąsto racionaliai: išnyktų vienas direktoriaus etatas, būtų sutaupyta lėšų, kurias sveikatos apsaugos srityje tikrai atsirastų kur panaudoti. Tačiau kai kuriems politikams labai norisi, kad direktorių skaičius išliktų stabilus...

Visi dar puikiai prisimename laikus, kai visoms rajono sveikatos priežiūros įstaigoms vadovavo vienas viršininkas – tuometinės rajono ligoninės direktorius. Nors gyventojų, o tuo pačiu ir aptarnaujamų pacientų, buvo žymiai daugiau, jis sugebėjo prižiūrėti tvarką ir vadovauti kelis kartus daugiau lovų nei dabar turinčiai ligoninei, ir greitajai pagalbai, ir poliklinikoms bei medicinos punktams, kurie veikė beveik kiekviename didesniame kaime (kuo negalime pasidžiaugti dabar). Kažin, ar tais laikais bent vienas kuris rumšiškietis, žaslietis, žiežmariškis ar kitos rajono vietovės gyventojas skundėsi, kad jo miestelio poliklinika neturi atskiro direktoriaus? Vargu bau. Tačiau tuometiniai rajono politikai direktorių stygių, matyt, skaudžiai jautė, todėl užtelėjo pertvarka, kurios metu poliklinikos gavo Pirminių sveikatos centrų pavadinimus ir – kiekviena po atskirą direktorių. Skeptikams buvo aiškinama, jog tokia pertvarka vyksta visur (tarsi tai būtų svarbiausias racionalios veiklos kriterijus). Deja, gyvenimas parodė, jog tai – netiesa, ir šiandien yra savivaldybių, kurios puikiai tvarkosi „senoviškai“- be daugybės „direktoratų“. Žinoma, politiniu požiūriu sprendimas prikurti vadovų postų buvo pažangus – atsirado galimybė ką pasiūlyti saviems, ką dalintis klijuojuojant valdančiąsias koalicijas ir pan. Tačiau su sveikatos priežiūra ir gydymu šis reikalas neturi nieko bendro – juk eilinis pacientas su savo bėda ieško gydytojo, o ne direktoriaus... Dar daugiau – eilinis pacientas puikiai mato ir jaučia, jog negailint lėšų vienoje vietoje – direktorių išlaikymui, jos taupomos paprastų žmonių sąskaita: suskaičiuokime, kiek medicinos (anksčiau vadintų felčerinių) punktų belikę?

Tad būtų labai sveikintinas žingsnis, jei rajono valdžios viršūnėse subręstų sprendimas ne tik Greitosios medicinos pagalbos stotį sujungti su kita medicinos įstaiga, bet ir apskritai – pasistengti sujungti visas PSPC su vienu kompetetingu vadovu. Jeigu tokiu būdu būtų sutaupyta pinigų bent vieno naujo gydytojo išlaikymui, tokia reforma būtų verta didelės pagarbos. Juolab, kad Greitosios medicinos pagalbos stoties pavyzdys labai akivaizdžiai įrodo, jog atskiras direktorius nėra gyvybiškai būtinas, kaip kad iki šiol įsitikinę kai kurie politikai.

Neseniai savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktas šios Stoties 2015 metų bei 2016 metų I pusmečio veiklos vertinimas parodė, jog darbas vyksta efektyviai ir ritmingai, nors nuo 2016-ųjų vasario įstaiga neturi visu etatu dirbančio direktoriaus, šias funkcijas laikinai atlieka Kaišiadorių ligoninės direktorė, kuriai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytas dešimties valandų per savaitę darbo laikas.

„Esminių neatikimų dėl Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) veiklos reglamentavimo nenustatyta. Viešosios įstaigos Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo veiklos ataskaitai pritarta, privalomos veiklos užduotys įvykdytos, palyginus 2015 m. su 2013 m. veiklos užduočių vykdymas padidėjo 14 balų. Finansinis veiklos rezultatas teigiamas, darbo užmokesčio normatyvas neviršytas, GMP veiklos paslaugų kokybė (operatyvumas) 2014 m., 2015 m. vertinta 86 balais, pacientų skundų įstaigos teikiamomis paslaugomis negauta.

Pagal šiuos rodiklius GMPS veikla vertinama kaip rezultatyvi,“ – rašoma savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje.


Greitoji pagalba išlieka labai reikalinga

Audito ataskaita patvirtino ir kai kuriuos kitus, su vadovų postais nesusijusius dalykus: visų pirma – nors gyventojų skaičius mažėja, tačiau medicininė pagalba išlieka labai reikalinga. Štai žiupsnelis statistikos, pateiktos ataskaitoje: palyginus su 2013 m. GMPS aptarnaujamoje teritorijoje gyventojų skaičius sumažėjo 1067, palyginus su 2014 m – 564 gyventojais. Nežiūrint į tai, iškvietimų skaičius išaugo. Palyginus su 2014 m. jis 2015-aisiais padidėjo 439 atvejais.„Iš viso medicinos pagalba buvo suteikta 2015 m. – 7365 pacientams arba 22,76 proc. nuo gyventojų skaičiaus aptarnaujamoje teritorijoje, 2013 m. 7224 pacientams arba 21,61 proc. nuo gyventojų skaičiaus aptarnaujamoje teritorijoje“,- konstatuoja kontrolieriai. Bendra išvada – iškvietimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, per trejus metus padidėjo nuo 222 iki 237, tačiau paros iškvietimų skaičius, tenkantis vienai brigadai, nekito – per parą brigadai vidutiniškai tenka vykti į septynis iškvietimus.

Per trejus metus augo ligonių pervežimų skaičius – nuo 941 iki 1139. 2013 metais į gydymo įstaigas, turinčias gimdymo skyrius, pervežta 83, 2014 m. – 77, 2015 m. – 89 gimdyvės.

Į pagalbą gyventojams medikai vyksta greitosios pagalbos automobiliais, kurių du seniausi – 2004 metų gamybos, naujausias – 2015 metų gamybos. Už atsakingą, įtemptą darbą iš PSDF biudžeto rezervo Greitosios pagalbos stoties darbuotojams nuo šių metų liepos mėnesio mokami 10 proc. pagrindinio darbo užmokesčio priedai.


Teks pasitaisyti

Savivaldybės kontrolieriai nustatė ir kai kuriuos trūkumus, kuriuos teks ištaisyti: teks parengti ir patvirtinti įstaigos veiklos strategiją, kurios ji iki šiol neturi (keista, kad to nepastebėjo atsakingi savivaldybės darbuotojai. Pavyzdžiui, net įsivaizduoti neįmanoma, kad veiklos strategijos neturėtų kuri nors švietimo įstaiga, o štai medicinos, matyt, prižiūrimos kitaip...); suaktyvinti Stebėtojų tarybos darbą (turi rinktis ne rečiu kaip 2 kartus per metus, 2015-aisiais posėdžiavo tik kartą), patikslinti kai kurias pareigybes. Akivaizdu, jog tai nėra sunkiai įveikiami dalykai, jų įgyvendinimas neturėtų užtrukti.

O štai Žiežmarių PSPC, kur direktorius dirba ne laikinai ir ne 10 valandų per savaitę, teisės aktų pažeidimų nustatyta kur kas daugiau. Bet apie tai – kitame „Atspindžių‘ numeryje.

Komentarų skaičius