atsp0702.jpg
2017 m. rugsėjo 21 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Įkandus gyvūnui – pasiutligės rizika

2013-09-19

 Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus duomenimis per š.m. aštuonis mėnesius į VšĮ Kaišiadorių ligoninę medicininės pagalbos po sąlyčio su įtariamai pasiutusiais gyvūnais kreipėsi 42 asmenys: 29 suaugusieji (14 vyrų ir 15 moterų) ir 13 vaikų (8 berniukai ir 5 mergaitės).

Žmones sužalojo 38 šunys ir 4 katės. 14 asmenų nukentėjo nuo savo pačių augintinių – savininkus ar jų šeimos narius sužalojo 12 šunų ir 2 katės. 20 asmenų nukentėjo nuo kitų žmonių augintinių – taip 19 asmenų apkandžiojo šunys ir 1 asmenį sužalojo katė. Nuo valkataujančių ar pabėgusių gyvūnų, kurių savininkų nustatyti nepavyko, nukentėjo 8 asmenys: 7 asmenis sužalojo šunys ir 1 – katė. Pokontaktinis skiepijimas nuo pasiutligės skirtas 32 asmenims.

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pasiutligė - liga, kurią sukelia Lyssa virusas, randamas pasiutusio gyvulio seilėse, liaukose bei audiniuose, centrinėje nervų sistemoje. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Ligos slaptasis laikotarpis trunka 30-90 dienų, o ligai pasiekus klinikinę stadiją (t.y. kuomet pasireiškia ligos simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas, vėliau – galvos smegenų uždegimas, vandens, oro, šviesos baimė, rijimo sutrikimai, traukuliai) ji visuomet mirtina. Pasiutligė – skiepijimais valdoma zoonozė, tad jos galima išvengti laiku besikreipus medicinininės pagalbos ir pasiskiepijus. Kauno apskrityje pastaraisiais metais kasmet nuo gyvūnų nukenčia apie 1,5 tūkst. gyventojų, iš jų 70 proc. dėl sąlyčio su gyvūnu yra skiriamas pokontaktinis skiepijimas nuo pasiutligės.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuo 2006 m. sėkmingai vykdomos prevencijos programos, gyvūnų pasiutligė gana sparčiai traukiasi iš Lietuvos. Pernai šalyje registruoti 5 gamtiniai pasiutligės židiniai, 2011 m. – 14, 2010 m. – 33. Šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais nustatytas tik vienas šios ligos atvejis. Pernai daugiausia gyvūnų pasiutligės atvejų buvo nustatyta rytiniame Lietuvos pakraštyje – Švenčionių, Šalčininkų, Ignalinos, Zarasų rajonuose, tad galima daryti prielaidą, kad užkratas į mūsų šalį patenka iš Baltarusijos, kurioje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės nevykdoma.

Pastaruosius dvejus metus Kauno apskrityje gamtinių pasiutligės židinių nebuvo nustatyta. Paskutinį kartą gamtiniai pasiutligės židiniai buvo nustatyti 2010 m. Kauno mieste (užklydo pasiutusi lapė) ir Raseinių rajone (usūrinis šuo). Kaišiadorių rajone paskutinis gamtinis pasiutligės židinys nustatytas 2009 m., pasiutlige sirgo usūrinis šuo.

Specialistai primena, kad pagrindinė ir efektyviausia naminių gyvūnų pasiutligės profilaktikos priemonė yra šunų ir kačių skiepijimas. Gyvūnų šeimininkai turi nepamiršti, kad augintinius nuo pasiutligės privaloma skiepyti nuo 3 mėn. amžiaus ir toliau tai daryti kartą per metus. Jeigu įkando žinomas, skiepytas gyvūnas, pavojaus užsikrėsti pasiutlige nėra, jei gyvūnas neskiepytas, rekomenduojama jį 14 d. izoliuoti ir stebėti. Privalomą gyvūno stebėjimą atlieka teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Siekiant išvengti nemalonaus sąlyčio su gyvūnais, Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Liaučienė rekomenduoja:

  1. Gamtoje ir gyvenamojoje vietoje su gyvūnais elkitės atsakingai, neerzinkite jų, neikite artyn matydami agresyvų gyvūną, nedarykite staigių judesių, nebėkite. Naminius gyvūnus tinkamai prižiūrėkite, nepalikite be priežiūros, periodiškai skiepykite nuo pasiutligės.

  2. Lauke gyvūnus vedžiokite su pavadėliu ir antsnukiu.

  3. Gyvūną padaryti benamiu draudžiama.

  4. Venkite laukinių gyvūnų, atklydusių į gyvenvietes, ypač, jei sutiktas laukinis gyvūnas yra praradęs savisaugos instinktą ir nebijo nei šunų, nei žmonių.

Jeigu apkandžiojo gyvūnas:

  1. Visais atvejais, jei įkando, apdraskė ar apseilėjo žinomas ar nežinomas gyvūnas, kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje suteiks ne tik kvalifikuotą medicininę pagalbą, bet ir priims sprendimą, dėl pokontaktinės pasiutligės vakcinacijos reikalingumo.

  2. Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, kurie vykdo 14 dienų gyvūnų stebėjimą (jeigu tik yra žinoma gyvūno buvimo vieta) ir ASPĮ gydytojui, sprendžiančiam apie asmens skiepijimo būtinumą bei skirtiną pasiutligės vakcinos dozių skaičių.

  3. Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina apiplauti tekančiu vandeniu ir muilu.

  4. Neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

Eglė Liaučienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė

Komentarų skaičius